KRIKŠTAS yra pamatinis sakramentas ir visų kitų sakramentų sąlyga. Jis sujungia mus su Jėzumi Kristumi, įtraukia mus į išganomąją Jo mirtį ant kryžiaus, išvaduoja iš gimtosios nuodėmės valdžios bei visų asmeninių nuodėmių ir įgalina mus kartu su Juo prisikelti amžinajam gyvenimui.  

(Plačiau: KBK 1213–1216, 1276–1278; YouCat 194)

Informacija norintiems pakrikštyti vaiką mūsų bažnyčioje

Vaikų krikštas iki 7 metų

Norėdami pakrikštyti vaiką mūsų bažnyčioje, ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki Krikšto dienos, parapijos raštinėje arba zakristijoje turime susitarti dėl datos ir laiko rezervavimo Krikšto Sakramentui. Krikšto prašo tėvai arba teisėti globotojai. Su savimi turėti vaiko gimimo išrašą. Taip pat turėkite su savimi užpildytą formą su krikštui reikalingais duomenimis. (Dokumentas yra prisegtas).

Nuo 7 metų amžiaus ir vyresnių vaikų ir paauglių krikštas

Nuo 7 metų amžiaus ir vyresni vaikai bei paaugliai krikštijami tik praėję pasiruošimo krikštui ir Pirmajai Komunijai programą. Pasiruošimo pamokos vyksta nuo spalio iki gegužės mėnesio. Registracijos laikas skelbiamas kiekvienais metais rugsėjo mėnesio Sekmadieniais bažnyčioje per Šv. Mišias ir internetinėje svetainėje.

Suaugusiųjų krikštas

Dėl suaugusiųjų krikšto prašome kreiptis į parapijos kunigą, jo budėjimo metų.

Krikšto Tėvai – kas gali būti ir kokios pareigos

• Būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus;
• Jei krikštatėviai gyvena šeiminį gyvenimą (abu kartu ar kažkuris iš jų), turi būti priėmę ir Santuokos sakramentą;
• Įsipareigoja padėti tėvams ugdydami krikšto vaiko tikėjimą bei bendruomeniškumą;
• Malda lydi naują krikščionį;
• Puoselėja dvasinę savo paties atsakomybę ir giminystę su pakrikštytu žmogumi;
• Visą gyvenimą palaiko savo Krikšto sūnų ar dukrą visuose sunkumuose ir džiaugsmuose;
• Stengiasi dalyvauti Bažnyčios gyvenime, švenčia sekmadienius, gyvena krikščionišką gyvenimą ir savo pavyzdžiu rodo kelią į gyvenimą su Dievu, atveria tokio gyvenimo grožį bei prasmę.

Kas gali krikštyti?

Bažnyčioje arba koplyčioje, tam skirtoje vietoje krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi.

Kai kūdikiui gresia mirties pavojus, krikštyti gali kiekvienas žmogus, netgi pats būdamas nekrikštytas, jei tik nori vykdyti tai, ką krikštijant atlieka Bažnyčia. Kai gresiant mirties pavojui kūdikį krikštija ne dvasininkas, jis, pildamas ant vaikelio galvos švarų vandenį, turi ištarti trejybinę formulę. Sakoma: „Jonai (Marija) aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“ Jei po Krikšto kūdikis pasveiktų, reikia kreiptis į kunigą, kad jis Krikšto apeigas papildytų: pateptų krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą.